skaudėti

skaudėti
1 skaudė́ti, skaũda (skaũsta; Sut, skaũsti LD351; CII463, R, N, skaũdžia Kb; H, skaũdi), -ė́jo 1. tr., intr. impers. Q611, I, LL10, Rtr jausti skausmą, sopėti: Man galva skaũsti K. Man pilvą skaũst KII18. Man dantys gelia, skaũsta KII129. Man skausti, skaudėjimą turiu R313. Gyslos tvaksčio[ja], kad galva skaũsta J. Nuo darbų vìsa skaũda PnmA. Taip skaũda, juosia kaip diržu Dgč. Pradėjo skaudė́t, kai grąžtu gręžt LKT250(Šd). Kai sėdžiu, mun niekas neskaũsta Vdk. Jau lengviau, nebteip aštriai bèskauda Slnt. O kad skaudė́jo – aš negalėjau liauties iš skaudėsenos! Mžk. Tep skaũdžia, tai, rodos, kap traukia Šlčn. Teip tai neskaudañt koja Pnd. Skaũda kojas iki ašarų Prn. Jei par riešą koja skauda, tai miklink, krutink J. Pirmu skaudė́jo po biškį abidvės kojos, dabar viena Trk. Koja nebskaũstanti jau anam Žeml. Pirštas skaudą̃s J. Pirštus labai skaũsti LKKXIV202(Zt). Ajei, kaip man pirštas skaũdžia! JnšM. Didelį pirštą ma[n] skaũda Žrm. Nežino, kap galvą skaũda, nežino, kap dantį Vlkv. Galva skaudamà, kurtumu apimta Mrj. Grobės už skaustamos širdies Žem. I po krūtine skaũsta, i ranka skaudamà esanti Vdžg. Vyras sergąs – ranka skaustantì Krš. Mane visą skaũda, kad skaũda, o jejus! Rs. Jetus tu mano, kaip skaudžiai skaũsta Skdv. Net mane skaũda (man negera, tiesiog jaučiu skausmą), kad tu sergi Krok. Parėjo namo – pilvą skaustą̃ Erž. Skaudė́te skaũda skrandį PnmA. Jam skilvys skaũstąs Pj. Kaulai skaũsta pryš lytų Sg. Blauzdos, strėnos dideliai skaũda Brs. Ausies liga labai skaũdanti Mrj. Ka i su akia skaũdančia, eini į mokyklą Trk. Paširdžiai skaudėjo nuo to sumušimo Všv. Man tik itas dieglius skaũdžia Str. Dantį tik maudžia, maudžia, skaudė́t tai da neskaũda Kair. Tai man tę skaũdžia, tai man dantį skaũdžia Dkšt. Kas čia man yra: skaũdžia pusiau, skaũdžia rankos Ml. Gydyk žaizdą skaudžiamą brš. Man visada juosmenį skaũda, užmigt negaliu Dt. Negaliu – man visą krūtinę skaũda Grv. Krūtysa skaũst LKKXI160(Zt). Galvą skaudam (skauda man) J.Balč(ž.). Galvą skaũstam (man skauda) Kv. Ar pilvą skaũdat (skauda tau)? J.Balč(ž.). Ko dejuoji, ar galvą skaustat (skausta tau)? J.Jabl. Kur skauda? – Aš visa skaudama esu J.Jabl. Jo kūnas skaudamas N. Aš turiu skaũdamą koją K. Kojos buvo neskaũdamos Plv. Plonesnė buvo pasilikus ta skaudamóji koja Erž. Per skaũdamą pirštą sudaviau Nm. Skaudamas akis turiu R41. Koja sužeista, skausta einant Vd. Ir tau koja skausta kaip jei mun M.Valanč. Akims skaustant, šaltinyje, priš saulę tekančiame, akis mazgojo S.Dauk. Dėlioti pri vietos skaudančiosios P. Gaspadorius su savo sūnum nuėję į klėtį ir radę cigoną bedejuojantį, kad jam dantį labai skaudį Sln. Oi skaũdžia maudžia man jaunam galvelę (d.) Sn. Oi skauda skauda mano galvelę, kur aš parvesiu valios mergelę LTR(Kpč). Dieną grėblelis, naktį spragelelis – skaudės baltosios rankelės (d.) Žr. Auštrytėlė beauštanti, saulytėlė betekanti, galvelė beskaũstanti (d.) LKKIII84(Sk). Skaũd ma kojelės, netoli ėjus JV556. Galvą skaudė́jo iš rūpestužėlio JV173. Anys muša mane, bet neskaustim BBPat23,35. Skaust inkstai, o koją atavėrė DP422. ^ Ausį skauda, tai koja neprimina LTR(Brt). Dikčiau skauda nuo liežuvio nekaip nuo botago LTsV287. Ne taip skauda, kai svetimas šuo kanda PPr124. Kur skaustai, ten ir užsigauna S.Dauk. Kur skauda, ten kliūva LTsV196(Šd). Kam ką skauda, tas tuo ir skundžias J.Jabl. Kam neskauda (neskaustai S.Dauk), tas nedejuoja M, LKT210(Dkš), Plv. Ko dejuoji, niekam neskaudžiant Sch77(Rg). Da rytoj įsipjaus, o jau šiandie skausta LTR(Vdk). Kam mažiau skauda, tas daugiau dejuoja LTR(Gdr). Nu svetimos nelaimos galvą neskaust Sch91(Rg). Į katrą pirštą pjausi, tą skauda Sln. Kur skauda – ten rankos, kur miela – ten akys LTsV251(Mrj). Sunku juokties, kad skauda VP43. Veltuo giedant, gerklė skausta VP49. Galva skaust, alpsta dūšia, duris matau, o negaliu išeit (sija) B.
skaũdamai adv.: Žmogus skaudamai sudejavo . skaũdančiai adv. OGLIII293, skaudančiaĩ: Sumušiau koją skaũdančiai Mrj. Jeigu šitep skaudančiaĩ, tai neduosiu leist adatų Ūd.
2. intr. Ps kelti nerimą, rūpestį, teikti sielvarto: Kryžeiviams skaudėjo tokia sandara lenkų su lietuviais S.Dauk. Man skirtumas tarp žydų ir krikščionių tankiai skausta Ns1842,2. 3. intr. liūdėti, sielvartauti, gailėti. Skaudi karalius sūnaus savo Ba2Kar19,2. Jo širdis karštai pasigailėjo našlės skaudinčios A.Baran. Griaudžiai gailėjo, skaudėjo, kančią sūnelio regėjo A.Baran. 4. tr. daryti skausmą, skaudinti: Aš išsilenkčiau šiauraus vėjelio ir skaudančio [= skaudžiančio?] lietelio BsO301.
◊ ãkys skaũda pavydu: Skaũda ãkys, kai į turtingą žmogų žiūri Upn.
ant skaudamõs kójos užmìnti paliesti jautrią vietą: Ant skaudamos kojos užmynė , KrvP.
dañtį skaũda
1. pavydu: Daug kam dañtį skaũda par mus Šmk.
2. rūpi: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt Lkš.
gálvą skaũda rūpi: Galvą skauda žmonėms tai pranešti Rz. Dėl kitų bėdos galvos neskauda KrvP(Jnš). Karas prasidėjo ir baigsis, o dėl tavęs niekam galvos neskauda V.Krėv.
[su] skaũdama širdimì (šìrdžia) sielvartaujant, jaudinantis: Skaudama širdžia išleido mane tą rudenį tėvai į Marijampolę V.Myk-Put. Kalbėjo su skaũdama širdimi .
šìrdį skaũdamas gailėdamas, liūdėdamas: Širdį skaudamas apleidau savo tėvynę 1904,9.
šìrdį (širdìs, dūšià) skaũda nemalonu, gaila: Mun i daba širdìs tebskaũsta – ka aš kriokiau tos mamos! Als. Ka akys nemato, i širdìs neskaũsta Jnš. Labai skaũda šìrdį, kai netiesą kalba Pb. Širdìs neskaũsta dėl vyro Trk. Skaust mano rankelės nuo sunkių darbelių, skaust mano širdelė nuo svieto kalbelių LTR(Nmk). Ui skausti, skausti mano širdelę KlvD265. Ar skauda širdelę, kad gailiai vaitoji? DvD242. Šiam trečiam bernužėliui širdelę skaudėjo FrnS116(Brz). Skausta rūsta širdelė, gailu man jaunų dienelių D36. Skaust, gel mano širdužis ir be tų žodelių RD121. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino, ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia A.Baran. Nieks nežino …, ko jai širdį skauda A1885,215. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia (širdis) skaust B690. Kaipo neraudot, nesang širdį skausti KN269. Argi neskaudėtum širdis ir geriesims? P.
\ skaudėti; apskaudėti; įskaudėti; išskaudėti; nuskaudėti; paskaudėti; perskaudėti; praskaudėti; priskaudėti; suskaudėti; užskaudėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • skaudėti — vksm. Jám skaũda kója, rankà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skaudėti — 2 skaudėti, ėja, ėjo intr. 1. NdŽ darytis skausmingam. 2. NdŽ darytis gruodėtam, nelygiam (apie kelią) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskaudėti — 1 paskaudėti, paskaũda (pàskausta), ėjo tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 1. pradėti skaudėti: Kad atsiėmė, tai atsiėmė piemuo, net man ranką paskaudė[jo] Šn. Jau jam nusibodo begulint, jau paskaudė[jo] kaulus BsPIV15. ^ Galėsi baigti, kai sprandas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perskaudėti — 1 perskaudėti impers. DŽ1; R, N, Ser 1. intr. pereiti skausmui, nustoti skaudėti: Tuo tarpu skaudėjo koją, ale perskaudėjo, ir nieko Kt. Parskaudėjo ranka, i eik pry darbo Pln. Pagulėjau gal pusę valandos, perskaudėjo, atsikėliau i vėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praskaudėti — 1 praskaudėti tr., intr. impers. 1. NdŽ nustoti skaudėti. 2. NdŽ kurį laiką skaudėti: Visą dieną praskaudėjo dantį DŽ1. skaudėti; apskaudėti; įskaudėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskaudėti — 1 išskaudėti impers. 1. tr., intr. Ser, NdŽ kurį laiką skaudėti: Visą naktį man išskaudėjo dantys Š. 2. tr., intr. Rtr nustoti skaudėjus: Man dantis išskaudėjo, dabar ant ausų užgulė Gs. | refl. Rtr: Išsiskaudėjo dantys ir daugiau nebeskauda Š. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kniebti — kniẽbti, ia, ė 1. tr., intr. kneibti, gnybti, knaibyti: Ji tuoj ėmė kniebti, krapštyti, kaip tik begalėdama, plyšį rš. Lakišiai kniẽbia (by kanda) barzdą J. Utis kniẽbia J. | Mažas bulves kniẽbk (lupinėk) J. 2. tr. valgyti, kabinti: O štai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mausti — maũsti, maũdžia, maũdė 1. tr., intr. R, K nesmarkiai, bet ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti, svembti: Dantys maũdžia J. Nuo pat ryto maũdžia dantį, kad tik nepradėtų gelt Srv. Neskauda, bet maũdžia [dantis] Pšl. Galvą man po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasiusti — pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M 1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”